Šiame bloge norėčiau supažindinti su keliomis priemonėmis, kurios gali padėti pradedant kelią kovoje su emociniais sunkumais.
Kvėpuok
Deguonis smegenyse ne tik reguliuoja mūsų gyvybinius procesus, bet daro ir tiesioginę įtaką žmogaus psichologinei būsenai. Stresinės situacijos, nerimo, panikos priepuoliai sutrikdo teisingą žmogaus kvėpavimą. Siūlau vieną iš pratimų norint nusiraminti:
įkvėpk 4 sek., sulaikyk kvėpavimą 6 sek., iškvėpk 5 sek., mintyse visą laiką skaičiuok.
Po kiek laiko, kvėpavimas turėtų stabilizuotis.
Rašyk
Kartais, kai nėra pašnekovo šalia, visai naudinga pasikalbėti su savimi. Vienas iš būdų - dienoraščio rašymas. Kalbėjau su psichoterapeute. Ji pastebėjo, kad lengvos depresijos atvejais, rašymas yra gana veiksminga priemonė. Nesvarbu, ar rašai ranka, ar spausdini kompiuteriu, esmė, kad rašydamas susikoncentruoji į svarbias temas, galop, pats to nejausdamas, po truputį į jas giliniesi ir išsigrynini, kur yra galimos tavo problemų priežastys ir tolimesnis kelias sprendimams.
Pasuk arba brūkštelk
Žinau, žinau, tai yra gana nepopuliarios priemonės jaunimo tarpe, kadangi atrodo keista ar nejauku skambinti nepažįstamiems žmonėms ir pasakoti, kaip tu jautiesi. Tačiau, kiek domėjausi ir kalbėjau su tais, kurie yra prisidėję prie tokios iniciatyvos – savanoriai yra specialiai paruošiami ir savanoriauja dėl to, kad nuoširdžiai nori padėti, todėl tai iš tiesų yra graži iniciatyva.
Jeigu sunku kalbėti telefonu, yra ne viena internetinė platforma, kur gali pasidalinti savo problemomis.
Kontaktai
🌧 Pagalba sau
Patikima informacija apie emocinę sveikatą ir psichologinę pagalbą
🌧 Jaunimo linija
+370 80028888
Visą parą
🌧 Linija „Doverija“
Emocinė parama paaugliams ir jaunimui rusų kalba
+370 80077277
16.00-19.00
🌧 Nelik vienas
Emocinė parama vyrams
+370 60411119
18.00-22.00
🌧 Pagalbos moterims linija
+370 80066366
Visą parą
🌧 Psichologinių krizių pagalbos centras
Skubi nemokama psichologinė pagalba po krizinės situacijos. Galime atvykti į vietą.
1815
I-V 9.00-19.00
VI 9.00-15.00
🌧 Sidabrinė linija
Emocinė parama senjorams
+370 80080020
8.00-22.00 (I-V) 11.00-19.00 (VI-VII)
pasikalbekime@sidabrinelinija.lt
🌧 Skubi pagalba
112
Visą parą
🌧 Tėvų linija
Emocinė parama tėvams
+370 80090012
9.00-13.00 ir 17.00-21.00 (I-V)
pvc.lt/tevu-linija/apie-projekta/
🌧 Vaikų linija
Emocinė parama vaikams
116111
11.00-23.00
🌧 Vilties linija
116123
Visą parą
🌧 Vyrų linija
+370 67000027
10.00-14.00 (I-V)
Kalbėk
Pokalbiai psichologinių problemų tema būna itin sudėtingi. Patyriau tai savo kailiu. Konservatyvūs tėvai gali nesuprasti, kolegos, bendrakursiai, bendraklasiai kreivai nužvelgti. Geriausias pasiūlymas šiuo klausimu: susikurk sau saugią aplinką. Tai nėra tavo kaltė, kad blogai jautiesi. Psichologinės ligos nėra išgalvotos, tai įrodė ne vienas tyrimas. Tavo psichinė sveikata yra lygiai taip pat svarbi, kaip ir fizinė. Tu esi svarbiausias žmogus savo gyvenime, todėl leisk sau gyventi pilnavertį gyvenimą. Kalbėk su artimaisiais, atrask bendraminčių. Tarpusavio palaikymas yra labai svarbus.
Kreipkis į profesionalus
Jeigu matai, kad gyvenimas slysta iš po kojų, pokalbiai su draugais tau nepadeda ir atrodo, kad nėra išeities – kreipkis profesionalios pagalbos. Gali prireikti laiko, kol sukaupsi drąsos, bet tai yra normalu. Mūsų visuomenė yra paveikta stigmų, kurios dažnai sudaro įspūdį, kad pagalbos paieškos yra silpnumo požymis. Iš tiesų – tai yra visiškai racionalus sprendimas. Norint gauti pagalbą, gali kreiptis į privačius psichoterapeutus. Svarbu jaustis su juo saugiai ir jaukiai, jeigu taip nėra, nebijok ieškoti kito. Aišku, tokios terapijos užsiėmimai kainuoja. Norint nemokamų paslaugų, gali užsirašyti pas savo poliklinikos psichiatrą, kuris skiria atitinkamą gydymą, tarp jų – nemokamos psichoterapeuto paslaugos. Taip pat, veikia Psichikos sveikatos centro dienos stacionaras, į kurį gali gauti siuntimą.
Įstaigos, kuriose gali lankyti nemokamus psichoterapijos seansus turint psichiatro siuntimą:
- UAB „Baltijos ir Amerikos terapijos ir chirurgijos klinika”
- UAB „InMedica”
- VšĮ Centro poliklinika
- VšĮ Karoliniškių poliklinika
- VšĮ Krikščionių medicinos centras
- VšĮ Respublikinė Vilniaus psichiatrijos ligoninė
- VšĮ Vilniaus miesto psichikos sveikatos centras
- VšĮ Vilniaus psichoterapijos ir psichoanalizės centras
Laikykis !
Alternatyvios priemonės gerinant savo emocinę savijautą
Dėkingumas
Kartą kalbėjau su viena psichoterapeute. Klausiau jos apie šiuolaikines psichoterapijos technikas. Pasirodo, specialistai dažnai turi privalomus specifinius seminarus, kuriuose lankosi profesionalai iš skirtingų šalių. Vienas iš jų atskleidė techniką, kurios aktualumą pastebėjau ne vienu atveju. Tai yra dėkingumo dienoraštis. Žmogus savo dienos įrašą pradeda žodžiais „aš esu dėkingas už” ir vardina viską, kas nutiko per dieną. Dėkingumas – ženklas, kad turi vilties ir kažką, dėl ko vertini savo gyvenimą. Esu skambinęs į jaunimo liniją. Su manimi kalbėjo vyras kunigo balsu. Pokalbiui einant link galo, jis manęs paklausė: o už ką šiandien aš esu dėkingas? Sekundę sutrikau, tačiau netrukus pradėjau vardinti visus malonius įvykius, kurie nutiko mano gyvenime. Galop, supratau, koks svarbus yra šis klausimas, kadangi priminė man, dėl kokių, galbūt kitam nelabai svarbių smulkmenų, aš iki šiol kovoju. Todėl, siūlau ir tau karts nuo karto paklausti savęs: už ką aš šiandien esu dėkingas? Tikiu, kad tai padės pasijusti bent kiek geriau.
Iceman
Olandų kilmės veikėjas Wim Hof, labiau žinomas kaip „Iceman” dėl savo gebėjimo neįprastai ilgą laiką išbūti šaltoje temperatūroje palaikant pastovią kūno šilumą, nėra tas keistuolis, kurį geriau aplenkti einant gatve. Verta atkreipti dėmesį į jo pastebėjimą, kad tai, kaip žmogus kvėpuoja, gali veikti jo psichologinę, fizinę būkles. Vyras jau daugelį metų apmoko kitus specifinės kvėpavimo technikos ir tikina, kad ji gali išgydyti depresiją, nerimą ir PTSD. Manau, kad verta pažiūrėti interviu su juo, Vice dokumentiką ar įrašus apie kvėpavimo techniką vien dėl to, kad tai yra charizmatiška asmenybė, kurios teorijos buvo patvirtintos moksliškai, tik nelabai populiarios Lietuvoje. Tikiuosi, atrasi ką nors naudingo ir savo sveikatai.
Kai atrodo, kad nieko nejauti
- Atsisėk lauke ir nagrinėk savo jusles. Susikaupk ties tuo, kaip Saulė šildo tavo odą, pabandyk įsivaizduoti, kokį tolimą atstumą turėjo nukeliauti kiekvienas spindulys, kad tave pasiektų.
- Vaikščiok basas/a, nukreipk savo dėmesį į tai, ką jauti savo pėdomis, kiekvieną akmenuką, žolę, pajausk jos šaltį, drėgnumą.
- Lėtai ir giliai kvėpuok, pajausk, kaip kinta oro temperatūra, kai jį įkvėpi ir iškvėpi.
- Garsiai dainuok savo mėgstamiausias dainas, mąstyk apie tai, kaip tau patinka melodija, ritmas, žodžiai, sklandumas ar kiti niuansai.
- Bent kelias dienas nevartok alkoholinių gėrimų ir narkotinių medžiagų, neslopink savo būsenų dirbtinais būdais.
- Valgyk skirtingus maisto produktus. Valgydamas neužsiimk jokia kita veikla, mąstyk apie kiekvieną kąstį, jo tekstūrą ir skonį. Būk dėkingas.
- Kartais dirbtinai sugrąžindami save į fizinį pasaulį galime vėl sugrąžinti save į šį pasaulį ir atgauti poreikį jausti ir reaguoti į išorinį pasaulį ne tik fiziškai, bet ir psicholigiškai.
Pirmą kartą paskelbta: 2021-12-14